Carinės Rusijos valdžiai įkūrus Vilniaus karinės apygardos kariuomenės pratimų stovyklą ir pratimų poligoną, „kariniame miestelyje 1894 m. buvo pastatyta geležinkelio stotis Poligon su vandens bokštu, vandens pumpavimo stotimi prie Varėnio ežero. Greitai stočiai prigijo Artilerijskaja pavadinimas.“[1]

Lietuvai praradus Vilniaus kraštą geležinkelio atkarpa nuo Alytaus iki pasienio prarado savo aktualumą. „Nuo 1924 iki 1927 m. traukiniai iš Kauno pro Alytų iki Artilerijos stoties dar važiuodavo. Tačiau 1927 m. geležinkelių valdybai nusprendus tiltą per Nemuną Alytuje uždaryti“[2], atšaka į Varėną buvo apleista, o vėliau ir išardyta. Po penkerių metų geležinkelis „Lietuvos aide“ aprašomas kaip visiškai sunykęs: „Geležinkelis, kuris nuo pat Alytaus iki netolimos administracijos linijos dabar nenaudojamas, užneštas smėliu, apaugęs žolėmis, o kai kur ir medžiais. Tik bėgiai ir supiltas kelias liudiją, kad čia ėjo geležinkelis, kuriuo būtų galima pasiekti Gedimino sostinę.“[3]

Komplekso ardymo darbai buvo ilgalaikis procesas. Ardymo darbus vykdė „50 rangovo Karpano darbininkų“[4]. Nuimti bėgiai buvo sandėliuojami „Alytaus stotyje“[5]. 1936 m. „Lietuvos žiniose“ fiksuojama, kad „neseniai buvo baigtas ardyti geležinkelis tarp Alytaus ir Varėnos. Dabar ardomas ir paskutinis to geležinkelio galiukas tarp sugriauto geležinkelio tilto ir stoties. Žadama taip pat ardyti geležinkelio stotyje dar du kelius.“[6] Visgi ir šiandiena vis dar galime aptikti buvusios linijos pėdsakų. Vienas iš įdomesnių – geležinkelio tilto atramos.

Geležinkelio stoties pastatas ko gero taip pat būtų sulaukęs liūdno likimo. Tačiau 1930 m. čia buvo nuspręsta čia kurti „Dainavos“ sanatoriją: „stoties trobesiai su 40 ha. žemės išnuomoti Kauno miesto ligonių kasai“[7]. Tiesa, lyginant su tai panašiai paskirčiai pritaikytu karininkų ramovės pastatu, sanatoriniam gydymui sąlygos čia buvo kiek kuklesnės: „Dainavos sanatorija yra perdirbta iš geležinkelio stotelės, ir labai mažai atremontuota. Ir nors jau veikia nuo 1931 m. tačiau sanatoriškos išvaizdos nė neturi“[8].

Komplekso teritorijoje yra išlikusi ledainė. Netoli stoties yra išlikęs vandentiekio bokštas. „1952 m. buvęs Varėnos miškų pramonės ūkis pastatą iš Geležinkelių valdybos nupirko. 1958 m. atlikus pastato rekonstrukciją, čia buvo įrengtos Glūko girininkijos patalpos bei trys butai girininkijos darbuotojams. Glūko girininkija čia veikė iki 1989 m., kol buvo sujungta su Merkio girininkija.“[9]

Vaidas Petrulis