Natalijai Repninai skirta koplyčia-mauzoliejus buvo pastatyta prie dabartinės M. K. Čiurlionio gatvės, Vingio parko pakraštyje jos vyro Nikolajaus Repnino. N. Repninas buvo svarbi asmenybė, kuriam priklauso Abiejų Tautų Respublikos likvidatoriaus vaidmuo. Kai 1794 m. spalio 24 d. Austrija, Rusija ir Prūsija pasirašė trečiojo ATR pasidalijimo aktą, visus Respublikos likvidavimo reikalus tvarkė ir neva savanorišku prisijungimu prie Rusijos rūpinosi ypatingasis Rusijos pasiuntinys N. Repninas[1]. 1796 m. rugpjūčio 8 d. įsakais Senatui ir N. Repninui imperatorienė Jekaterina II įsteigė Vilniaus guberniją, kurios gubernatoriumi buvo N. Repninas[2].
Būdamas Vilniaus generalgubernatoriumi N. Repninas 1799-1800 metais inicijavo žmonos mauzoliejaus statybas. Projektavimo darbai buvo patikėti architektams P. Rosiui ir K. Šildhauzui. Koplyčia-mauzoliejus buvo aptverta žiedo formos mūrine tvora be pamatų. Koplytėlėje buvo pakabintas P. Smuglevičiaus tapytas „Kristaus prisikėlimo“ paveikslas, kuris 1812 metais pavogtas. 1809 metais koplyčia-mauzoliejus buvo restauruota (J. Nazarovas, V. Pienkovskis) pastatyta aukštesnė mūrinė tvora su pamatais, atnaujinti užrašai bei bareljefai[3]. 1812 metų karo metu koplyčia-mauzoliejus gerokai nukentėjo, todėl 1817 metais buvo vėl restauruota. Restauracijos darbus atliko mūrininkas K. Matesu – pastatytas plytų antkapis, nedidelis aukuras iš šlifuoto gipso. 1847 metais ant koplyčios buvo užkeltas 16 kilogramų svorio geležinis kryžius, prie tvoros pastatyti kontrforsai, tvora uždengta stiegėmis[4].
Koplyčios-mauzoliejaus planas sudaro kvadratą ir buvo uždengta kryžminiu skliautu. Vakarų ir rytų fasadų kampus rėmė porinės rustuotos, į viršų siaurėjančios puskolonės, o šiaurės ir pietų fasadų kampus – rustuoti piliastrai. Durys į mauzoliejų ėjo iš vakarų pusės, kituose fasaduose sumontuotos duris imituojančios plokštumos, o šoniniuose fasaduose – pusapskričiai langai[5]. Statinys priklauso klasicizmo stiliui.
Brigita Tranavičiūtė
[1] S. Jegelevičius, Lietuvos valdymas Abiejų Tautų Respublikoje. Imta iš A. Anušauskas, A. Bumblauskas, Z. Butkus ir kt. Lietuvos vidaus reikalų istorija. Vilnius, 2008, p. 124.
[2] R. Civinskas, Miestiečių luomo siaurinimas ir jo transformacijos Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Lietuvos istorijos metraštis, 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 123.
[3] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas, t. 1, KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 46.
[5] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 74.
![<p style="text-align: justify;">Natalijai Repninai skirta koplyčia-mauzoliejus buvo pastatyta prie dabartinės M. K. Čiurlionio gatvės, Vingio parko pakraštyje jos vyro Nikolajaus Repnino. N. Repninas buvo svarbi asmenybė, kuriam priklauso Abiejų Tautų Respublikos likvidatoriaus vaidmuo. Kai 1794 m. spalio 24 d. Austrija, Rusija ir Prūsija pasirašė trečiojo ATR pasidalijimo aktą, visus Respublikos likvidavimo reikalus tvarkė ir neva savanorišku prisijungimu prie Rusijos rūpinosi ypatingasis Rusijos pasiuntinys N. Repninas<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftn1">[1]</a>. 1796 m. rugpjūčio 8 d. įsakais Senatui ir N. Repninui imperatorienė Jekaterina II įsteigė Vilniaus guberniją, kurios gubernatoriumi buvo N. Repninas<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Būdamas Vilniaus generalgubernatoriumi N. Repninas 1799-1800 metais inicijavo žmonos mauzoliejaus statybas. Projektavimo darbai buvo patikėti architektams P. Rosiui ir K. Šildhauzui. Koplyčia-mauzoliejus buvo aptverta žiedo formos mūrine tvora be pamatų. Koplytėlėje buvo pakabintas P. Smuglevičiaus tapytas „Kristaus prisikėlimo“ paveikslas, kuris 1812 metais pavogtas. 1809 metais koplyčia-mauzoliejus buvo restauruota (J. Nazarovas, V. Pienkovskis) pastatyta aukštesnė mūrinė tvora su pamatais, atnaujinti užrašai bei bareljefai<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftn3">[3]</a>. 1812 metų karo metu koplyčia-mauzoliejus gerokai nukentėjo, todėl 1817 metais buvo vėl restauruota. Restauracijos darbus atliko mūrininkas K. Matesu – pastatytas plytų antkapis, nedidelis aukuras iš šlifuoto gipso. 1847 metais ant koplyčios buvo užkeltas 16 kilogramų svorio geležinis kryžius, prie tvoros pastatyti kontrforsai, tvora uždengta stiegėmis<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Koplyčios-mauzoliejaus planas sudaro kvadratą ir buvo uždengta kryžminiu skliautu. Vakarų ir rytų fasadų kampus rėmė porinės rustuotos, į viršų siaurėjančios puskolonės, o šiaurės ir pietų fasadų kampus – rustuoti piliastrai. Durys į mauzoliejų ėjo iš vakarų pusės, kituose fasaduose sumontuotos duris imituojančios plokštumos, o šoniniuose fasaduose – pusapskričiai langai<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftn5">[5]</a>. Statinys priklauso klasicizmo stiliui.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Brigita Tranavičiūtė</em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftnref1">[1]</a> S. Jegelevičius, Lietuvos valdymas Abiejų Tautų Respublikoje. Imta iš A. Anušauskas, A. Bumblauskas, Z. Butkus ir kt. Lietuvos vidaus reikalų istorija. Vilnius, 2008, p. 124.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftnref2">[2]</a> R. Civinskas, Miestiečių luomo siaurinimas ir jo transformacijos Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Lietuvos istorijos metraštis, 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 123.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftnref3">[3]</a> Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas, t. 1, KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 46.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftnref4">[4]</a> Ten pat, p. 46.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/19.%20Koplytele-mauzoliejus%20su%20tvora%20ir%20vartais,%20ciurlionio%20g.%2091/tekstas.docx#_ftnref5">[5]</a> A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 74.</p>
</div>
</div>](https://autcserver.baco.lt/api/images/heritage/A9077116-A867-4FFC-8CDF-6D918CBD3DB8)
