Sparčiai tarpukariu Europoje plintanti tuberkuliozė neaplenkė ir Lietuvos. Šiam ir kitiems sveikatos klausimams spręsti[1] buvo pasirenkami miškingi balneologiniai ir pajūrio kurortiniai arealai, turtingi gausiais gamtiniais ištekliais ir, svarbiausia, tyru oru. Visoje Lietuvoje, be Klaipėdos krašto, yra pusantros dešimties kurortų, kurių daugelis garsėja savo gydančiais vandenimis, purvu ir kuriomis nors kitomis geromis ypatybėmis[2]. Kurortuose pradėjo formuotis naujos tipologijos pastatai: ligoninės, vasaros kolonijos, gydyklos ir sanatorijos, kurių steigimu daugiausiai rūpinosi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos apygardų ligonių kasos bei privatūs asmenys (prof. Vanda Tumėnienė, dr. Kazys Grinius, dr. Jurgis Venckūnas, grafai Tiškevičiai). Spartesnis moderniai įrengtų[3] medinių sanatorijų tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ligoms gydyti (Birštone[4], Palangoje[5], Likėnuose[6], Kačerginėje[7], Aukštojoje Panemunėje[8] ir kt.) steigimas prasidėjo maždaug ketvirtajame dešimtmetyje. Gydymo, daugiausiai kolapsoterapijos pažanga sukėlė sanatorijų revoliuciją. Daugiausia vietų ligoninėse-sanatorijose dabar užimta ligonių su atvirąja tuberkulioze[9]. Įdomu tai, jog kitiems chroniškiems susirgimams gydyti buvo rekomenduojama taikyti Latvijos Kemerų kurortų praktikas (sieros ir purvo vonių procedūras), tačiau dauguma tokių ligonių, dėlei neturto, negalėjo pasinaudoti užsieniniais kurortais, kentė skausmus[10]. Dėl šios priežasties kasmet didėjantis ligonių skaičius dar labiau paspartino sanatorijų statybas Lietuvoje.

Varėnos pušynuose nuo 1927 metų veikė net dvi didesnės tuberkuliozės gydymo įstaigos (TBC), abiems joms vadovavo dr. A. Grigaitis. 1939 m. sanatorijų sklype pastatyti du TBC barakai mokytojams. Pirmoji buvo valstybinė, buvusi rusų poligono vasarojančių karininkų ramovė (Ordny)[11], užėmusi dviejų aukštų mūrinius namus, kur šiuo metu gydosi daugiau kaip 50 tuberkuliozininkų[12]; tuo tarpu antroji (stipriųjų džiovininkų) Dainavos sanatorija pradėta steigti 1930 metais Kauno miesto Ligonių kasos iniciatyva, pritaikius šiam tikslui nenaudojamus Geležinkelių Valdybos namų Artilerijos stoties pastatus (vieną mūrinį ir keturis medinius)[13]. Jos steigimas jau yra pradėtas ir bus baigtas iki 1932 sausio 1 d. Iš pradžių įrengta 15 lovų, bet toliau manoma jų įrengti iki 50[14].

Plečiant Dainavos sanatoriją, prie pagrindinio fasado numatyta pristatyti medinę, vitrininiais langais stiklintą, šildomą verandą, kur galima būtų pravesti ligonių gulėjimo kuraciją net ir žiemos metu[15], o taip pat dar vienus rūmus [16] ir du medinius barakus su papildomomis palatomis ir valgykla[17].

Į abi Varėnos TBC įstaigas buvo siunčiami ligoniai su diagnuozuota I ir II tuberkuliozės stadija. Dainavoje, kaip ir valstybinėje sanatorijoje, gydėsi tik Kauno miesto ligonių kasos pacientai, kartais sirgdavę ne tik plaučių ligomis[18]. Įdomu tai, jog ligonius sanatorijose aptarnavo tik vienas gydytojas ir viena gailestingoji sesuo, o pagrindiniai medikamentai buvo grynas oras ir subalansuotas maistas, kuris, beje, nepasižymėjo gera kokybe[19].

1937 metais valstybinės sanatorijos sklype pastatyta nauja moderniška virtuvė, kurios dalį užima skalbykla ir kiti įrengimai[20]. Tais metais sanatorijoje gydėsi daugiau kaip šimtas ligonių.

Ilgą terapijos laikotarpį sanatorijoje turėję praleisti  ligoniai ne tik mėgavosi pavyzdingai sutvarkyta aplinka, bet ir organizavo pramogas: šiaip sanatorijos ligonių gyvenimas neliūdnas, nes dažnai rengia šokių vakaruškas, tik kažin ar panašūs „sportai“ tinka džiovininkams[21].

Viltė Migonytė

[1] Sanatorijose grynam ore, saule, dijeta, masažais, voniomis, dušais yra gydomi mažakraujingi, rachitiniai, nervingi, blogai valgantieji, neurastikai. Iš: Medicina, 1933 m., nr. 9, p. 571.

[2] P. K-nas. Šis tas apie Lietuvos vasarvietes. XX amžius. 1938 m., nr. 112 (567), p. 2.

[3] Tuberkuliozės prevencijai skirtame tarpukario specialiajame leidinyje (Kovai su džiova, 1934 m., p. 16) aprašoma Draugijos kovai su tuberkulioze dr. K. Griniaus sanatorija Aukštojoje Panemunėje: sanatorija įrengta moderniškai, su centriniu šildymu, kanalizacija, elektros šviesa, signalizacija, <...> turi savo knygyną ir atskirą 17 apmokamų tarnautojų personalą, aptarnaujantį vaikus ir suaugusius. <...> Ligoniai čia gydomi konservatiškai ir aktyviškai. Konservatiškas gydymas pravedamas pagal Brehmer’io Dettweiler’io higienos-dietikos sistemą, suteikiant sergančiam organizmui ramumą, gerą, atitinkamą maistą, gryną orą, šviesą. Aktyviškas gydymas vartojamas ten, kur nepakanka konservatiško gydymo. Šie faktai byloja tiek apie pažangią tuometinę medicinos sistemą ir sparčiai besivystančią infrastruktūrą, tiek apie tuberkuliozės gydymo užmojus modernėjančioje vietinėje poilsiavietėje, atsižvelgiant į vakarietiškas tokio tipo sanatorijų architektūros ir planavimo tendencijas.

[4] Kauno ligonių kasos sanatorija Birštone. 1937 m. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 710.

[5] Policijos sanatorija Palangoje. Dienos naujienos. 1933 m., p. 3.

[6] Likėnų mineralinio vandens gydyklos. Likėnų kurorto matavimo brėžiniai, kampų matavimo žurnalai ir koordinačių pločių skaičiai. 1941 m. spalio 6-20 d., LCVA, f. 961, ap. 1, b. 14 (2), l. 15.

[7] K. M. L. Kasos vasaros vaikų sanatorija‑kolonija Kačerginėje, 1938 m., LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 736.

[8] D-ro J. Venckūno mineralinių vonių projektas Aukštojoje Panemunėje, 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 64; Draugijos kovai su tuberkulioze dr. K. Griniaus sanatorija Aukštojoje Panemunėje, 1934. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 464; prof. Vandos Tumėnienės privačios vaikų sanatorijos Aukštojoje Panemunėje projektas, 1933. LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 219.

[9] Medicina, 1933, nr. 6-7, p. 409.

[10] Medicina, 1933, nr. 8-7, p. 504.

[11] Ties dviem tiltapusėm. Lietuvos žinios. 1931 m. liepos 27 d., p. 4.

[12] „Dainavos“ sanatoriją aplankius. Lietuvos žinios. 1931 m. lapkričio 9 d., p. 4.

[13] V.R.M. Sveikatos Departamento Kanceliarijos 1931 metų byla, nr. 5. LCVA, f. 380, ap. 1, b. 1185, l. 55.

[14] Ibid, l. 72.

[15] Ibid, l. 54.

[16] Ibid, l. 53.

[17] Vals. Džiovininkų Sanatorijos Varėnoje trobesių statybos ir remonto byla, nr. 29. 1937-1940 m., LCVA, f. 380, ap. 1, b. 1730, l. 73.

[18] Dainavos sanatorija. Lietuvos žinios, 1937 m. kovo 30 d., p. 7.

[19] Ibid.

[20] Ligonio įspūdžiai Varėnos valstybinėje džiovininkų sanatorijoje. Lietuvos Aidas, 1938 m. rugpjūčio 27 d., p. 7.

[21] Ibid.