Birštono parapijos istorija ilga. Manoma, kad pirmoji medinė katalikų bažnyčia pastatyta dar 1643 m. Ji sudegė XVII a. vid., karo su Maskva metu, bet gana greitai atstatyta, nes jau XVIII a. pr. dokumentuose Birštono bažnyčia vadinama filija. Antroji bažnyčia dėl nežinomų priežasčių sunyko ir trečią kartą bažnyčia buvo atstatyta 1787 m. Prienų seniūno K. Sapiegos dėka. Ji Birštone stovėjo iki XX a. pr., kol ją pakeitė dabartinė – mūrinė.
Neogotikinę Birštono bažnyčią 1899-1900 m. suprojektavo architektas Vaclovas Michnevičius. 1903-1909 m. vykusios statybos priežiūrą vykdė architektas Edmundas Emilijonas Frykas. Statybas finansavo iki 1918 m. Birštono parapijoje dirbęs kunigas Jonas Karvelis. 1909 m. bažnyčiai suteiktas Šv. Antano Paduviečio vardas.
Vieno bokšto neogotikinis pastatas pasižymi formų raiška ir grakštumu. Pati bažnyčia gana nedidelė (6,5x22m), ją puošia įspūdingas 37 m[1] keturių tarpsnių, lieknais pinakliais dekoruotas bokštas. „Į bokštą įkeltas neoklasicistinių formų, tikriausiai Lenkijoje 1911 m. lietas varpas.“[2] Trijų navų bažnyčios vidus skliautuotas, grindys – mozaikinės. Šviesiomis spalvomis tinkuotos vidaus sienos sukuria lengvumo, vieningos erdvės įspūdį. Visi interjero ir bažnyčios vidaus įrengimo elementai bei baldai daryti gerai neogotikinę stilistiką išmaniusio meistro Adomo Karaliaus. Tokia interjero ir eksterjero stilistinė vienovė sukuria estetinę pastato harmoniją.
8 balsų Birštono bažnyčios vargonai pagaminti 1908 m. Jono Garalevičiaus dirbtuvėse Kaune; restauruoti 1997 m., jie puikiai skamba iki šiol. Altorius puošia garsių to meto dailininkų S. Gobiatos ir N. Silvanavičiaus tapyti religinės tematikos paveikslai. Kairės pusės altoriuje esantis Šv. Juozapo su kūdikiu paveikslas senesnis už šį pastatą – manoma, kad jis atkeliavo iš anksčiau čia stovėjusios medinės XVIII a. bažnyčios. Dydžiu ir grožiu ypatingai išsiskiria Didysis altorius, puoštas S. Gobiatos Švč. Mergelės Marijos, N. Silvanavičiaus Šv. Apaštalo Judo Tado atvaizdais bei ryškiomis polichrominėmis Šv. Petro ir Šv. Pauliaus skulptūromis. XX a. devintajame dešimtmetyje bažnyčios dekorą papildė V. Švarlio ir A. Giedrimo vitražai, kuriuose vaizduojamos Lietuvos krikšto ir Šv. Kazimiero mirties 500 m. sukaktys, LDK kunigaikščiai Vytautas ir Mindaugas, įvairūs šventieji[3].
Renata Kilinskaitė
[1] Birštono sakralinio muziejaus informacija.
[2] Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. Savastis, 2006, p. 281.
[3] Birštono sakralinio muziejaus informacija.