Prabėgę du nepriklausomybės dešimtmečiai įnešė daug pasikeitimų į kultūrinį, socialinį bei ekonominį visuomenės gyvenimą. Daugelis sovietinės epochos statinių anuomet buvę dėmesio centre, atsidūrę kitame politiniame kontekste, šiandien atrodo be laiko pasenę, palaipsniui praranda savo buvusį pavidalą, vizualinį vientisumą.

Ne išimtis ir kavinė „Banga“. Visgi, nors ir sunkiai beatpažįstamas, apkabinėtas reklamomis, statinys išlieka įdomiu vėlyvojo sovietmečio architektūros pavyzdžiu. Pažvelgę atidžiau pamatysime ne tik netradicinę, ekspresyvių formų tūrinę struktūrą, tačiau ir išskirtinį įspūdį suteikiantį gelžbetoninį paviršių. Grubaus betono plastika akivaizdžiai peržengia funkcionalumo ribas. Taip architektūrinės išraiškos priemonių paieškos rodo iracionalumą, kurio idėjinė raiška tęsia „vaizdingą ir metaforišką Antonio Gaudi stilistiką“[1]. Derėtų atkreipti dėmesį, kad tuometinėmis statybinių medžiagų deficito sąlygomis, betono panaudojimas buvo viena iš nedaugelio galimybių siekiant kūrybiško ir netradicinio architektūrinio sprendimo. Tad nors ir menkesnio mastelio nei panašios stilistikos Druskininkų fizioterapijos gydykla, kavinė „Banga“ tapo svarbiu vėlyvojo sovietmečio architektūriniu orientyru Palangoje.

Vaidas Petrulis

[1] Navickienė, E.  Gintautas Telksnys.  Gintautas Telksnys: architektas. Vilnius: artseria, 2005, p. 12.