Ukmergėje, kaip ir kituose Vilniaus gubernijos apskričių centruose, invalidų komanda įkurta 1811 m.[1] Nors Rusijos kariuomenė mieste stovėjo jau nuo 1795‑ųjų, į 1810 m. miesto ir apylinkių planus (sudarė praporščikas Kocebu) perkelti tik 1800‑1801 m. plano elementai. Rytiniame pakraštyje, upės pakrantėje, schematiškai pavaizduoti keturi dideli mediniai statiniai – kareivinės. 1817 m. miesto tikrosios būklės plane rytiniame pakraštyje pažymėti jau penki dideli kareivinių pastatai. Tai buvo mediniai, šiaudais dengti statiniai[2].

1818 m. sudarytoje aikštės schemoje parinkta vieta miesto sargybinei (hauptvachtai). Pradžioje sargybinę galvota statyti aikštėje, tačiau vėliau nuspręsta ją projektuoti pietinėje aikštės pusėje, prie žemės teismo pastato. Šiaurės rytų pusėje pažymėtas mūrinis namas, kurį užima karo ligoninė.

Karinio miestelio plėtra vyko palaipsniui: vienaaukštė medinė sargybinė pastatyta 1820 m., 1829 m. – kareivinės plento apsaugos įgulai, 1830 m. – husarų pulko ceikhauzas.  1832 m. jau suprojektuota nauja klasicistinio stiliaus mūrinė sargybinė (matininkas J. Abžoltovskis), kuriai 1834 m. parinkta vieta prie apskrities teismo. 1836-1837 m. plane, atokiame miesto rytiniame pakraštyje, ties kalėjimu, pažymėtos invalidų komandos kareivinės ir pulko arklidės prie Šventosios upės. Tuo metu pastatydinti ir mediniai namai komandos viršininkui bei kareiviams. 1837 m. prie aikštės pastatyta minėta mūrinė vieno aukšto sargybinė[3].

1838 m. miesto tikrosios būklės plane rytiniame pakraštyje pažymėtos paplentės kareivinės ir invalidų komandos kareivinės upės pakrantėje, numatytas naujų kareivinių plotas vakariniame miesto pakraštyje, prie kelio į Deltuvą. Greta jų suprojektuota paradų aikštė, o į vakarus nuo kareivinių – šeši kalvių pastatai. Plane pažymėta pulko ligoninė, turėjusi būti prie pašto stoties[4]. 1842 m. Ukmergės inventoriuje Kalėjimo gatvėje užfiksuotos invalidų komandos kareivinės ir ceikhauzas, karininko namas, kalvė, arklidė, maniežas, maisto sandėlis[5]. 1844-1846 m. minimas invalidų komandos kareivinių remontas[6]. 1846‑1848 m. sudaryta sąmata invalidų komandos parako sandėlių statybai. 1855 m. pateikta Ukmergės invalidų komandos kareivinių statybos sąmata (architektas Byševskis), o po metų jos jau buvo statomos[7]. Gerokai vėliau, 1872 m., Ukmergėje statytos naujos kareivinės, skirtos 28 artilerijos brigadai[8]. Nors tikslių duomenų nerasta, tačiau galima spėti, kad čia kalbama apie 1938 m. plane numatytas statybas vakariniame miesto pakraštyje. 1896 m. Kauno gubernijos metraščiuose minima, kad Ukmergėje buvo įsikūrusi ir 184-tojo Kobrino rezervinio pulko štabo būstinė[9].

XX a. pradžioje Ukmergės karinis miestelis užfiksuotas jau vokiečių sudarytame plane. Šis planas nėra detalus, pažymėti tik didesni mūriniai objektai. Prie Kauno ir Deltuvos gatvių užfiksuoti 5 kareivinių pastatai[10].

1924 m. buvo sprendžiami naujų kareivinių statybos klausimai. Naujoms kareivinėms buvo parinkta vieta buvusių Rusijos kareivinių teritorijoje, prie Deltuvos gatvės[11]. 1931-1932 m. numatytoje vietoje pastatytos naujos mūrinės Ukmergės kareivinės – didžiausias pagal planą tokios paskirties statinys Lietuvoje[12]. Tačiau 1940 m. Ukmergės kareivinių perdavimo Raudonosios armijos žinion akte kareivinių statybos data nurodyta kaip 1938 m.[13] Projektą sudarė architektas Rabinavičius, o statybą prižiūrėjo inžinierius J. Kriščiukaitis ir kapitonas Kubilius. Kareivinės pastatytos pagal tuo metu Europoje nustatytus aukščiausius reikalavimus šios paskirties pastatams. Pastatas priskirtinas tarpukario modernizmo krypčiai. Architektūrinis sprendimas, fasadų estetika panaši į to laikotarpio kitų Europos šalių kareivinių architektūrą. Pastato tūris buvo apie 28000 kub. m., ilgis – 150 m. Fasadų kompozicija simetrinė. Lauko sienos tinkuotos, stogas dengtas čerpėmis.

Skirtingai nei dauguma tuo metu Lietuvoje statytų 3-4 aukštų kareivinių, pastatas dviaukštis, su mansarda, tačiau užima daugiau ploto. Nustatyta, kad toks aukštų skaičius geriau, siekiant išlaikyti higieną. Kareivinės buvo skirtos vienam batalionui. Jose įvestas vandentiekis, kanalizacija, įrengtas centrinis šildymas ir ventiliacija. Tai buvo koridorinio tipo statinys su šviesiais plačiais koridoriais. Pirmajame aukšte tilpo dvi kuopos (pėstininkų ir kulkosvaidininkų), valgykla, puskarininkių valgykla, virtuvė, krautuvė, svečių kambarys, bataliono vado kambariai, kuopos vadų kambariai, kuopos raštinės. Antrajame aukšte buvo patalpos skirtos dviem pėstininkų kuopoms ir gimnastikos salė, o mansardoje buvo įrengtos klasės, kruopų sandėliai, dirbtuvės ir puskarininkių kambariai. Pėstininkų kuopai priklausė šeši miegamieji kambariai, o kulkosvaidininkų kuopai – keturi. Miegamieji buvo išdėstyti pastato šonuose, centre buvo erdvi valgykla (antrajame aukšte – gimnastikos salė), kurią nuo miegamųjų skyrė dvi laiptinės[14].

Iki 1935 m. galo Ukmergėje numatyta baigti didelę dalį statybų. Artilerijos grupei reikėjo arklidžių 239 arkliams, jiems skirto pašaro ir avižų sandėlio, patrankų sandėlio (12 pabūklų) bei gurguolių sandėlio (40 gurguolių). Pėstininkų pulkui reikėjo arklidžių 43 arkliams ir 2 pašaro sandėlių. Artilerijos grupei ir pėstininkų pulkui – maisto sandėlio, sprogstamųjų medžiagų sandėlio, ginklų sandėlio ir veterinarijos ligoninės 20 arklių. Visi šie darbai turėjo būti užbaigti iki 1935 m. lapkričio 30 d. [15]. Tuo laikotarpiu sudarytame Ukmergės miesto plane pažymėta siaurojo geležinkelio, einančio iš Jonavos, atšaka į kareivinių teritoriją, ėjusi palei Deltuvos gatvę ir sukusi į kvartalą, esantį į rytus nuo dab. A.Smetonos g. Linijos pabaigoje pažymėtas stambus statinys – kariuomenės sandėlis[16].

1938 m. Karo butų valdybos matininko A. Babiliaus sudarytame Ukmergės kareivinių situacijos plane užfiksuota, kad 1-asis rajonas prie Deltuvos, Kauno g. ir A. Smetonos alėjos, užima 23 ha 8763 kv. m, jame viso buvo 48 pastatai, iš kurių 19 mūriniai. Dvejos mūrinės funkcionalios architektūros kareivinės buvo statytos pagal to meto moderniausius projektus. Dalis pastatų buvo dar caro laikų statybos, vadinamojo plytų stiliaus. Ūkio statiniai buvo daugiausia mediniai. 2-asis rajonas, buvęs sklype Vytauto g. 49, užėmė 1 ha 1552 kv. m. Jame buvo keletas nedidelių mūrinių pastatų, vyravo mediniai statiniai[17].

Karo butų valdybos sąmatoje, sudarytoje 1939 m., iki 1941 m. 1-ajam pėstininkų pulkui buvo numatyta pastatyti kalvę ir ginklų dirbtuves, šaudyklą bei karvelyną[18].

1940 m., perduodant pastatus Raudonajai armijai, konstatuojama, jog didžiosios kareivinės geros būklės, tik žiemą nenaudoti vandentiekio vamzdžiai trūkę. Gerai įvertinta ir antrųjų, 1938 m. statytų, mūrinių kareivinių būklė. Arklidžių statybos data nurodyta 1936-1938 m. Jos charakterizuojamos kaip vieno tipo, statytos iš medinių rąstų. Stogai dengti medžio skiedromis, grindys praėjimuose cementinės, o stovuose plūktos moliu, lubos pagamintos iš lentų. Patalpose įrengti kabantys mediniai, geležimi apkalti loviai. Minima, kad arklidėse įvesta elektra ir ventiliacija. Viso surašytos penkios arklidės: trejos skirtos 68, po vienerias – 53 ir 36 arkliams. Minima ir medinė 1936 m. statyta šunidė ryšio šunims laikyti. Joje įrengti gardai septyniems šunims išorėje ir viduje, plyta virti šunų ėdalui. Aprašyta ir mūrinė kalvė, statyta 1936 m., du rūsiai daržovėms laikyti, konstatuota, kad dėl netvarkingo drenažo juose vandens lygis siekia iki 15 cm. Sąraše minimi mūriniai garažai 25 ir 4 mašinoms laikyti, pastatas autoremontui (3 mašinoms), du sandėliai. Išvardinti įrenginiai kieme: užvažiuojamos svarstyklės, turinčios 3000 kg kėlimo galią, du siurbliai, šuliniai[19].

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Ukmergės karinio miestelio teritorija plytėjo tarp Kauno, Deltuvos g. ir A. Smetonos alėjoje.

Po Antrojo pasaulinio karo kariniame miestelyje įsikūrė sovietų kariuomenė. Išgriauta daug medinių pastatų. Naujai pastatyta surenkamų pastatų ir daugiabučių gyvenamų namų kariškiams.

Rusijos kariuomenei išėjus, dauguma pastatų tapo nereikalingi – buvo nugriautos didžiosios kareivinės, kai kurie kiti pastatai. Dalis mūrinių pastatų stovi tušti, nuniokotio. Vienas XIX a. pabaigos kareivinių pastatas prieš keletą metų buvo pradėtas nevykusiai pertvarkyti. Norint sustabdyti šį procesą, jis skubiai registruotas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.

Nijolė Steponaitytė

[1] Miškinis. A., LTSR urbanistikos paminklai. Nr. 10. Vilnius, 1987, p. 41.

[2] Ibid, p. 55.

[3] Ibid, p. 64.

[4] Проектный плaн г. Вилкомир Ковенской губернии. KAA, f. 473, ap. 1, b. 162.

[5] Miškinis., A., op. cit., p. 72.

[6] O ремонте казарм для инвалидной команды. KAA, f. 473, ap. 1, b. 178.

[7] O cтроительстве казарм для инвалидной команды в г Вилкомир. KAA, f. 473, ap. 1, b. 177.

[8] O cтроительстве казарм в г Вилкомир. KAA, F. 473, ap. 1, b. 3941, l. 42.

[9] Памятная книжка Ковенской губернии. Ковна 1896, cтp. 107.

[10] Karte des westlichen Russlands. M 1:100000. 1917, Wilkomir. KAVB, RSS.

[11] Ukmergės kareivinių statybai ploto aprašymas. LCVA, 929, ap. 3, b. 477. l. 59, 64.

[12] Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė. Kaunas, 1933.

[13] Ukmergės kareivinių perdavimo Raudonosios armijos žinion aktas. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 29, l. 22-23.

[14] Pulk. inž. Barzda, op. cit., p. 19-21.

[15] 1934 m. Karo butų valdybos viršininko 1935-1936 m. numatytų užbaigti naujų statybų sąrašas. LCVA, f. 929, ap. 9, b. 103, l. 22-23.

[16] KAVB, RSS. Topografinė nuotrauka. M 1:25000. Ukmergė, 1934.

[17] Ukmergės 1 ir 2 kareivinių rajonų žemių planas. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 41.

[18] 1939 m. Karo butų valdybos viršininko iki 1941 m. numatytų užbaigti naujų statybų sąrašas. LCVA, f. 929, ap. 9, l. 29-30.

[19] Lietuvos kariuomenės pastatų Ukmergėje perdavimo aktas 312. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 29, l. 20-22.