Nuo 1885 m., o ypač paskutiniame XIX a. dešimtmetyje Kaune ir jo priemiesčiuose išsiplėtė kareivinių ir kitų tvirtovei reikalingų pastatų statyba. Miesto centre įsikūrė tvirtovės administracija, o priemiesčiuose – kareivinių kompleksai su aptarnavimo struktūra, sandėlių zonos. Didžiausias karinis miestelis pastatytas Žemuosiuose Šančiuose. Nuo 1886 iki 1896 m. čia pastatyti 365 įvairios paskirties statiniai. Čia įsikūrė du pėstininkų pulkai (110 Kamos ir 109 Volgos), artilerijos brigada, pontonų batalionas, 28-oji artilerijos brigada, tvirtovės gaisrininkų komanda, karo balandžių stotis ir kt. Pastatyta įgulos cerkvė.

Karinis miestelis suplanuotas, prisilaikant taisyklingo stačiakampio planavimo principų. Pravestas dab. A. Juozapavičiaus prospektas. Visi pastatai abiejose prospekto pusėse išsidėstė ilgaisiais fasadais statmenai arba lygiagrečiai prospektui. Teritorija į pietvakarius nuo prospekto buvo skirta kareivinėms, jų aptarnavimui reikalingiems ūkio statiniams. Čia taip pat stovėjo arklidės ir jas aptarnaujantys statiniai

Šiaurės vakarinę šios teritorijos dalį užėmė 110 Kamos pulkas. Jam priklausė šie pastatai: keturios didžiosios kareivinės - trijų aukštų raudonų plytų pastatai, ligoninė, muzikantų komandos korpusas, neliečiamų atsargų sandėlis, dirbtuvė, pirtis, kalvė, arklidės, vežiminė, džiūvėsių sandėlis, gurguolės ir kulkosvaidininkų komandos sandėlis, rūsiai-ledainės, aštuoni šuliniai, du nuotekų šuliniai, trys šiukšlių duobės. Pietryčiuose dislokavosi 109 Volgos pulkas, jam priklausė taip pat keturios didžiosios kareivinės, ligoninė, muzikantų komandos pastatas, ceikhauzas, dirbtuvė, pirtis, kalvė, arklidės, vežiminė, trys šovinių sandeliai, kulkosvaidžių sandėlis, kulkosvaidininkų komandos arklidės, didelė kepykla, rūsiai-ledainės, šuliniai, šiukšlių duobės. Toliau į pietryčius, pastatai priklausė 28 artilerijos brigadai: trejos mūrinės trijų aukštų kareivinės, vadovybės korpusas, priėmimo pastatas, du mediniai namai šešiems batalionų vadams, medinis namas brigados vadui, karininkų susirinkimų pastatas, mokomosios komandos vado namas, du mūriniai dviejų aukštų namai karininkams, medinis namas trims jaunesniesiems karininkams, skalbykla, dirbtuvė, pirtis, kalvė, arklidės, vežiminė, ceikhauzas, kalvė, parako sandėlis, šešerios arklidės 53 arkliams, arklidė 100 arklių, arklidė 56 arkliams, veterinarijos ligoninė, intendantūros sandėlis, mediniai 1, 2, 3, 4, 5, 6 baterijų sandėliai, keturi rūsiai-ledainės, Teritorija rytų pusėje, Nemuno pakrantėje priklausė Pontonų bataliono Panemunės perkėlos per Nemuną padaliniui. Čia stovėjo keturi sandėliai pontonams saugoti.

Šiaurės rytinėje prospekto pusėje didžiausia teritorija priklausė 109 Volgos pulkui, daugiausia čia pastatų paskirtis buvo gyvenamoji. Tai pulko vado namas, dvi dviejų aukštų mūrinės kareivinės keturioms kuopoms su puskarininkių patalpomis, trys dviaukščiai mūriniai namai karininkų butams, mediniai korpusai karininkų butams. Greta prospekto mūriniame pastate buvo įsikūrusi kanceliarija ir karininkų tarnybinės patalpos. Arčiau dabartinės Sandėlių gatvės buvo penkių lauko ligoninių reikmenų sandėlis ir ligoninių ceikhauzas, inžinerinis sandėlis.

Prospekto ir dabartinės Sandėlių gatvės kampe dvejose mūrinėse trijų aukštų kareivinėse buvo įsikūrę keturios 110 Kamos pulko kuopos. Teritorija į šiaurės rytus taip pat priklausė 110 Kamos pulkui, čia buvo įsikūrusi pulko raštinė, šeši mūriniai pastatai skirti karininkams gyventi, trys gurguolių sandėliai, rūsiai-ledainės ir kt. ūkio statiniai.

Šiaurės rytinėje karinio miestelio pusėje teritorija buvo skirta karo balandžių stočiai ir tvirtovės gaisrininkų komandai. Šioje teritorijoje pastatų paskirtys buvo: pastatas balandžiams, stoties viršininko namas, gaisrinė, dar buvo įsikūręs 110 Kamos pulko ceikhauzas. Kiek toliau į rytus stovėjo stambus maisto atsargų sandėlis[1].

Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų nukentėjo, tačiau po karo juos perėmė Lietuvos kariuomenė: įsikūrė antrasis pėstininkų pulkas, artilerijos dalinys, o dalyje 28 artilerijos brigados ir pontonų bataliono perkėlos statiniuose įkurtos ginklų dirbtuvės. Kai kurie statiniai rekonstruoti, įrengta požeminė šaudykla[2].

Po Antrojo Pasaulinio A. Juozapavičiaus (tuo metu Kapsuko) prospekto pietvakarių pusėje išlikusius statinius perėmė Sovietų Sąjungos (nuo 1992 m. Rusijos) kariuomenės daliniai, o buvusių ginklų dirbtuvių teritorijoje įsikūrė karo technikos remonto gamykla. Buvo pastatyta naujų stambių korpusų, angarų, garažų, visi senieji ūkio statiniai nugriauti. Nauji pastatai buvo iš baltų silikatinių plytų, gerokai pakenkė šios teritorijos urbanistinei struktūrai ir architektūriniam vaizdui.

1993 m. Pasitraukus Rusijos kariuomenei, dauguma statinių perėjo Kauno miesto savivaldybės žinion. Karo technikos gamyklos bazėje įsikūrė VĮ „Magnalis“, remontuojanti troleibusus (dabar čia veikia įvairios UAB), dalis pastatų atiduota Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinei. Kiti pastatai išnuomoti įvairioms privačioms bendrovėms. Tačiau didžiosios kareivinės ir dalis statinių liko tušti. Nenaudojami statiniai imti sparčiai niokoti. Nors buvo parengtas teritorijos konversijos projektas, detalusis planas, statiniai buvo niokojami apie 20 metų, mažesni visai dingo nuo žemės paviršiaus, juos išardžius.

Teritorijoje išlikusius statinius galima suskirstyti į tokias grupes: Kareivinės ir dvi ligoninės – stambūs 3 aukštų pastatai (pirmasis aukštas žemesnis - cokolinis). Pamatai tašytų akmenų, sienos raudonų plytų, perdenginiai ir stogo konstrukcijos medžio, laiptinėse plytiniai skliautai. Per visą pastato ilgį eina koridorius, apjungiantis patalpas, galuose įrengtos prausyklos ir tualetai. Tokių pastatų teritorijoje yra dešimt, 2 aukštų mūriniai gyvenamieji namai karininkams - jų teritorijoje yra aštuoni. Tai žymiai mažesnių tūrių raudonų plytų pastatai, jų fasadai, palyginus su kareivinėmis, labiau puošnūs, juose daugiau plytų detalių. Pamatai tašytų akmenų, perdenginiai ir stogo konstrukcijos medinės, stogo danga – skardos, 1 a. mediniai namai karininkams ir puskarininkiams - namai buvo gausiai puošti medžio drožiniais, tačiau drožiniai likę tik fragmentiškai. Namai stiprūs, pamatai akmeniniai, sienos rąstų, stogų danga skardos, daug kur išlikę autentiški tipiniai stogeliai su ažūriniais metaliniais laikikliais virš lauko durų. Dalyje namų, mažinant butus, pirminė plano struktūra pakeista. Išliko šeši namai. Arklidės - mišrios konstrukcijos pastatai su raudonų plytų stulpais, su rąstinėmis sienomis. Dabar dalis sienų pakeista plytomis. Arklidžių pastatai taip pat buvo puošti medžio drožiniais, išlikusiais tik keliuose jų. Aptarnavimo-ūkio statiniai: kariniame miestelyje pastatyta Kauno centrinė karinė duonos kepykla – mūrinis, vieno aukšto T raidės plano konfigūracijos pastatas. Jo architektūriniam vaizdui pakenkė savininko pristatytas bokštas ir kiti „patobulinimai“. Buvo trys pirtys, skalbykla, trys kalvės, dvylika rūsių-ledainių daržovėms. Iš minėtų pastatų liko du rūsiai dar du užversti žemėmis. Išliko mūrinių dirbtuvių pastatų, jie blogos būklėmis. Pontonų bataliono perkėlos sandėliai buvo išsidėstę pietinėje teritorijos dalyje. Dalis jų nugriauti, kiti perstatyti, tarpukaryje įrengiant ginklų dirbtuves, Sovietmečiu atsirado didelių baltų plytų ar surenkamų konstrukcijų statinių, kurie pastatyti visai neatsižvelgiant į susiformavusią urbanistinę terpę[3]. Teritorijos statinių būklė įvertinta ir 2012-2013 m., ji katastrofiškai pablogėjo.

Apie 2008 m., trys kareivinių pastatai buvo privatizuoti ir pertvarkyti į gyvenamuosius namus. Šis procesas tęsiasi ir dabar, pamažu kompleksas atsigauna, tačiau dar yra labai blogos būklės pastatų, kurių niokojimas tebesitęsia.

Labai sunkiai ir pavėluotai pradėtos tvarkyti nuniokotos Žemųjų Šančių kareivinės, pritaikant pastatus gyvenamųjų butų įrengimui. Kadangi šie pastatai buvo tokios apgailėtinos būklės, kad jų laukė visiškas sugriuvimas, padaryta daug nuolaidų, rengiant projektus. Todėl šių pastatų autentiškumas jau prarastas. Tuo pačiu nyksta teritorijos istorinė užstatymo visuma. Atsirado neleistinos aklinos aukštos tvoros, skiriančios sklypus.

Niojolė Steponaitytė