Nuo 1924 metų, kada Birštonas Vidaus Reikalų Ministerijos nuomos sutartimi buvo perduotas Lietuvos Raudonajam Kryžiui, prasidėjo naujasis kurorto vystymosi etapas. Iki tol miestelį valdė Lidija Melleraitė-Arnoldi, Birštoną 1906 metais pirkusi iš pil. Kvinto už 150 000 rublių[1]. Naujasis kurorto savininkas – Lietuvos Raudonasis Kryžius (1933 m. deleguotas direktorius pulk. leit. dr. Matulionis[2]), rūpinosi ne tik sveikatinimo paslaugų infrastruktūros atnaujinimu, bet ir (ypač iki 1935 m.) aktyviai vykdė miestelio senųjų medinių pastatų griovimo ir naujųjų (daugiausiai medinių) statybos darbus, kuriems vadovavo architektas V. Landsbergis[3]. Tą byloja ir 1935 m. kurorte apsilankiusio Vidaus reikalų ministro pulk. Rusteikos komentaras: „Birštono kurorto tobulinimas eina amerikonišku tempu. Birštonas turi daug gėrybių, kurias laiduoja gydyklos .“[4]

Sumanymas steigti Raudonojo Kryžiaus gydyklą Birštone buvo planingas – šios gydymo įstaigos skyrių plėtra numatyta Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir Panevėžyje. 1930 m. inžinieriaus Romano Steikūno parengtas „Svarbiųjų rūmų mineralinėms vonioms Birštone projektas“, lyginant su kitais Raudonojo Kryžiaus pastatais, iš tiesų išskirtinio tūrio. Gydykla simetriško plano, mūrinė, dviejų aukštų su kupolu (realizuojant projektą pastatytas tik vienas aukštas), interjere dengiančiu erdvų vestibiulį, kuriame įrengti keli kasos punktai ir laukimo salės. Be naujosios sanatorijos sklype taip pat veikė papildomas purvo vonių korpusas, stovėjo skalbyklos pastatas.

Ilsėtis ir naujomis purvo bei mineralinių šaltinių procedūromis pasimėgauti į Birštoną dažniausiai atklysdavo svečiai iš Kauno. „Kauniečiams Birštonas – puikiausias weekend’ų priemiestis. <…> O Birštono gydyklos mineralinių angliarūkšties ir dumblo gydomųjų vonių nenustabdo joks lietus.“[5] To meto spaudoje ypač „teigiamai sveikatai“ vertinta ne tik kurorto aplinka, naujų procedūrų kokybė, bet ir gydyklose dirbęs personalas: „gydyklų personalas išmokintas, moka apsieiti su ligoniais; berods žino ir tat, kad nereikia dėti į širdį visų jų kalbų.“[6] Žinoma, neišvengta ir pastabų, jog nepigiai kainavusios gydyklos statybos sąlygojo neįveikiamų kainų už gydymo paslaugas atsiradimą: „vienok yra dalykų, kurie keistini, ypač šiais krizės laikais – maudyklų ir vonių kainos valdininkams, ūkininkams perbrangios.“[7]

Viltė Migonytė

[1] Birštono kurorto iš savininkės perimti, atstatyti ir Raudonajam Kryžiui perdavimo byla 1922-1927 m. Pradėta 1922 gruodžio 4 d., baigta 1923 gruodžio 17 d. LCVA f.1622 ap.4 b.902.

[2] Birštono kurortas pertvarkytas. Dienos naujienos, 1933, nr. 131, p. 3.

[3] Birštono kurorte tikras perversmas. Lietuvos aidas, 1935, nr. 120 (2383), p. 13.

[4] Min. Rusteika apie Birštono kurortą. Lietuvos aidas, 1935, nr. 154, p. 7.

[5] Birštono kurortas kyla. Lietuvos aidas, 1935, nr. 174 (2437), p. 8.

[6] Birštonas. Lietuvos aidas, 1935, nr. 103 (2366), p. 2.

[7] Ibid., p. 3.