LR Seimo (buvę Aukščiausiosios Tarybos) rūmai
(Išlikęs
, k.k.v.r.
16080
)
<p style="text-align: justify;">Įgrisęs tipizuotos ir standartizuotos miestų aplinkos monotoniškumas brandžiuoju sovietmečiu architektus ir užsakovus vis dažniau paskatindavo ieškoti raiškesnių kompozicinių sprendimų. Tūrinės formos tolydžio sudėtingėjo, įprastas modernistinis stačiakampis pradėtas skaidyti į daugialypes formas, siekta dinamikos, ekspresyvumo. Tuomečiai Aukščiausios Tarybos Prezidiumo rūmai yra chrestomatinis šio proceso pavyzdys. Įdomu, kad pagrindinė rūmų architektūros idėja – apverstos piramidės principas, kaip Vėlyvojo modernizmo raiškos forma buvo naudota ir Vakaruose. Panašius sprendimus matome <a href="http://www.american-architecture.info/USA/USA-Boston/BO-011.htm">Bostono municipaliteto</a> (1968 m.), <a href="http://expbirmingham.files.wordpress.com/2007/10/dsc_0141.jpg">Birminghamo centrinės bibliotekos</a> (1974 m.) bei daugelyje kitų projektų.</p>
<p style="text-align: justify;">Aukščiausios Tarybos rūmai buvo kurti kaip vientiso valdymo struktūros objektų komplekso dalis. Nors ambicingas projektas iki galo nebuvo įgyvendintas, šalia pagrindinių reprezentacijų rūmų iškilo ir Respublikinės profesinių sąjungų tarybos rūmai (1979 m., architektas Česlovas Mazūras) bei Finansų ministerijos pastatas (1978 m., architektas Andrius Gudaitis). Tiesa, pastarieji neturėjo stipraus reprezentacinio potencialo. Pagrindinis semantinis krūvis teko būtent Aukščiausiai Tarybai. Orientuoti į viena pagrindinių miesto gatvių – Gedimino prospektą, rūmai stovi greta ryškaus „socialistinio realizmo“ architektūros simbolio – M. Mažvydo bibliotekos. Natūralu, išskirtiniu masteliu pasižyminčio objekto kaimynystė įpareigojo sukurti ne mažiau įspūdingą objektą.</p>
<p style="text-align: justify;">Reprezentacijos rūmuose siekta ne per išskirtinį mastelį, ar neįprastas, skulptūriškas formas – bet priešingai, kuriant savyje uždaros ir baigtinės figūros įvaizdį. Formos aiškumą pabrėžia netgi fasadą skaidantys elementai. Tokia uždaro, idealios formos kristalo estetika formuoja išskirtinumo aurą. Prabangos įspūdį turėjo puoselėti ir kokybiškos medžiagos – faktūrinė tinko fasadų apdaila, pirmą kartą Lietuvoje panaudotas tamsintas veidrodinis stiklas, anoduoto metalo langų rėmai. Ši tendencija dar ryškesnė interjeruose. Naudojant medį, gobeleną, keramiką, vitražais, skulptūromis – sukurta prašmatni erdvė, kurioje, visgi, jaučiamas tam tikras vietinis, Lietuvai būdingas koloritas.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis </em></p>
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gedimino pr. 53
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis
Metai: 1976
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Parlamentas
Medžiagos: Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 12
Susiję objektai
Universalinė parduotuvė „Merkurijus”
Universalinė parduotuvė „Merkurijus”
1965 - 1983
Kartotinis „šermeninės“ (laidotuvių namų) projektas
Kartotinis „šermeninės“ (laidotuvių namų) projektas
1973 - 1975
Laidotuvių rūmai Kaune
Laidotuvių rūmai Kaune
1978
Sujainių kultūros namai
Sujainių kultūros namai
1970
Politino švietimo namai (dab. Vytauto Didžiojo universitetas)
Politino švietimo namai (dab. Vytauto Didžiojo universitetas)
1974
Gyvenamasis daugiabutis namas Laisvės al. 110
Gyvenamasis daugiabutis namas Laisvės al. 110
1974
„Kauko” kavinė Kaune (perstatyta ir pritaikyta kavinei Felikso Vizbaro „pilaitė“)
„Kauko” kavinė Kaune (perstatyta ir pritaikyta kavinei Felikso Vizbaro „pilaitė“)
1982
Miestų projektavimo instituto rūmai („Miestprojektas”; dabar – BLC verslo centras)
Miestų projektavimo instituto rūmai („Miestprojektas”; dabar – BLC verslo centras)
1969 - 1975
Trakų kultūros namai
Trakų kultūros namai
1978 - 1985
Operos ir baleto teatras
Operos ir baleto teatras
1963 - 1974
Anykščių kultūros rūmai (dab. Anykščių kultūros centras)
Anykščių kultūros rūmai (dab. Anykščių kultūros centras)
1973 - 1978
„Britanikos“ viešbutis Kaune
„Britanikos“ viešbutis Kaune
1977 - 1988
Kauno paveikslų galerija
Kauno paveikslų galerija
1978 - 1979
„Lietuvos“ viešbutis Vilniuje
„Lietuvos“ viešbutis Vilniuje
1965 - 1983
Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas
Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas
1979
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
1976 - 1986
Kavinė "Banga" Palangoje
Kavinė "Banga" Palangoje
1976
Buvęs knygynas Palangoje
Buvęs knygynas Palangoje
1967
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
1985
Rekreacinis „Vanagupės“ kompleksas Palangoje
Rekreacinis „Vanagupės“ kompleksas Palangoje
1967 - 1984
Buvusi olimpinio irklavimo bazė Birštone
Buvusi olimpinio irklavimo bazė Birštone
1972
Sanatorija „Versmė“ Birštone
Sanatorija „Versmė“ Birštone
1975
Birštono kultūros centras
Birštono kultūros centras
1973 - 1976
1 23

Įgrisęs tipizuotos ir standartizuotos miestų aplinkos monotoniškumas brandžiuoju sovietmečiu architektus ir užsakovus vis dažniau paskatindavo ieškoti raiškesnių kompozicinių sprendimų. Tūrinės formos tolydžio sudėtingėjo, įprastas modernistinis stačiakampis pradėtas skaidyti į daugialypes formas, siekta dinamikos, ekspresyvumo. Tuomečiai Aukščiausios Tarybos Prezidiumo rūmai yra chrestomatinis šio proceso pavyzdys. Įdomu, kad pagrindinė rūmų architektūros idėja – apverstos piramidės principas, kaip Vėlyvojo modernizmo raiškos forma buvo naudota ir Vakaruose. Panašius sprendimus matome Bostono municipaliteto (1968 m.), Birminghamo centrinės bibliotekos (1974 m.) bei daugelyje kitų projektų.


Aukščiausios Tarybos rūmai buvo kurti kaip vientiso valdymo struktūros objektų komplekso dalis. Nors ambicingas projektas iki galo nebuvo įgyvendintas, šalia pagrindinių reprezentacijų rūmų iškilo ir Respublikinės profesinių sąjungų tarybos rūmai (1979 m., architektas Česlovas Mazūras) bei Finansų ministerijos pastatas (1978 m., architektas Andrius Gudaitis). Tiesa, pastarieji neturėjo stipraus reprezentacinio potencialo. Pagrindinis semantinis krūvis teko būtent Aukščiausiai Tarybai. Orientuoti į viena pagrindinių miesto gatvių – Gedimino prospektą, rūmai stovi greta ryškaus „socialistinio realizmo“ architektūros simbolio – M. Mažvydo bibliotekos. Natūralu, išskirtiniu masteliu pasižyminčio objekto kaimynystė įpareigojo sukurti ne mažiau įspūdingą objektą.


Reprezentacijos rūmuose siekta ne per išskirtinį mastelį, ar neįprastas, skulptūriškas formas – bet priešingai, kuriant savyje uždaros ir baigtinės figūros įvaizdį. Formos aiškumą pabrėžia netgi fasadą skaidantys elementai. Tokia uždaro, idealios formos kristalo estetika formuoja išskirtinumo aurą. Prabangos įspūdį turėjo puoselėti ir kokybiškos medžiagos – faktūrinė tinko fasadų apdaila, pirmą kartą Lietuvoje panaudotas tamsintas veidrodinis stiklas, anoduoto metalo langų rėmai. Ši tendencija dar ryškesnė interjeruose. Naudojant medį, gobeleną, keramiką, vitražais, skulptūromis – sukurta prašmatni erdvė, kurioje, visgi, jaučiamas tam tikras vietinis, Lietuvai būdingas koloritas.


Vaidas Petrulis


Aukščiausiosios tarybos rūmų maketas. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Aukščiausiosios tarybos rūmų maketas. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Planas. Publikuota leidinyje "Architektūra sovietinėje Lietuvoje“, 2012
Planas. Publikuota leidinyje "Architektūra sovietinėje Lietuvoje“, 2012
Aukščiausiosios tarybos rūmai. 1985 m., V. Gulevičiaus nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Aukščiausiosios tarybos rūmai. 1985 m., V. Gulevičiaus nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Statybos metu. 1978 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Statybos metu. 1978 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Statybos metu. 1981 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Statybos metu. 1981 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Naujųjų administracinių pastatų kompleksas. 1985 m. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Naujųjų administracinių pastatų kompleksas. 1985 m. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Statybos metu. 1981 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Statybos metu. 1981 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Aukščiausiosios tarybos rūmų fragmentas. 1983 m., V. Gulevičiaus nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Aukščiausiosios tarybos rūmų fragmentas. 1983 m., V. Gulevičiaus nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Aukščiausiosios tarybos rūmų fragmentas. 1981 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Aukščiausiosios tarybos rūmų fragmentas. 1981 m., A. Grinčelaičio nuotr. LCVA, fotodokumentų skyrius.
Posėdžių salė. 1984 m., A. Mačiulio nuotr. Publikuota leidinyje "Architektūra sovietinėje Lietuvoje“, 2012.
Posėdžių salė. 1984 m., A. Mačiulio nuotr. Publikuota leidinyje "Architektūra sovietinėje Lietuvoje“, 2012.
Vestibiulis. 1984 m., A. Mačiulio nuotr. Publikuota leidinyje "Architektūra sovietinėje Lietuvoje“, 2012.
Vestibiulis. 1984 m., A. Mačiulio nuotr. Publikuota leidinyje "Architektūra sovietinėje Lietuvoje“, 2012.
Seimo rūmų gynybos siena. Apie 1991 m., nuotr. aut. nežinomas. KTU ASI archyvas.
Seimo rūmų gynybos siena. Apie 1991 m., nuotr. aut. nežinomas. KTU ASI archyvas.