Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
(Išlikęs
, k.k.v.r.
25988
)
<p style="text-align: justify;">Didelis čia stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam (1515–1565)<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Perstatinėjami po gaisrų, rekonstruojami pastatai keitėsi ir iki XIX a. pradžios susiformavo 7 korpusų ansamblis, besitęsiantis nuo Didžiosios iki Bokšto g. 1808 m. plane valdai priklausantys namai supa erdvų netaisyklingo plano kiemą, kurio kampuose pastatų korpusai ir iškyšos suformuoja mažus pusiau uždarus kiemelius.</p>
<p style="text-align: justify;">1804 m. spalio 5 d. namus nusipirko Vilniaus universitetas<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>, kad komplekse įrengtų universiteto klinikas. Pirmiausia buvo įrengta Terapijos klinika, turėjusi dvi palatas po 6 lovas. Jos vadovas prof. Jozefas Frankas gyveno kitoje gatvės pusėje. 1808 m. suorganizuota Chirurgijos klinika su 13 lovų dviejose salėse<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Prie Terapijos klinikos veikė ambulatorija, kurioje būdavo nemokamai apžiūrimi ir gydomi neturtėliai. Nors lovų klinikose nebuvo daug, pats universitetinių klinikų įsteigimas XIX a. pr. buvo naujas ir labai pažangus reiškinys.</p>
<p style="text-align: justify;">Naujai įrengtų klinikų palatos žibėjo švara. Ligonių iš pradžių trūko, nes liaudis įsivaizdavo, neva ligoniai bus skrodžiami gyvi ar bent panaudojami bandymams<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Frankui pasiūlius, 1807 m. klinika buvo paversta karo ligonine. Tai padaryta materialiniais sumetimais, nes tokios ligoninės buvo išlaikomos iš Imperijos iždo<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. Ilgainiui teko pripažinti, kad patalpos klinikoms yra per tamsios ir 1831 m. gydymo įstaiga iš buvusių Radvilų rūmų buvo iškeldinta.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai ligoninės pastatai buvo parduoti, dauguma jos korpusų tebebuvo dviaukščiai, netgi namas prie Didžiosios g. Prasidėjus Šv. Nikolajaus cerkvės rekonstrukcijai, 1865 m. buvo nugriauta dalis buvusių klinikų pastatų. 1898 m. valda atiteko broliams Ševelijui, Chaimui ir Perecui Cholemams<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>. Pagal archit. Michailo Prozorovo projektą namai buvo rekonstruoti, kai kurie perstatyti. Didžiosios g. namo fasadas pasipuošė turtingu istoristiniu dekoru. Jį puošė baliustros, lipdiniai, kariatidės, virš stogo kilo laužytas frontonas.</p>
<p style="text-align: justify;">Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šis naujas namas buvo sugriautas. Laimei, liko tikslus pastato fasado piešinys, atliktas Juozo Grigo Gabšaičio 1943 m. balandžio 8 d.<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>, kai namas tebestovėjo nepaliestas karo audros. Pagal šį piešinį buvo suprojektuotas naujai statomo namo fasadas, atkurtas jo istoristinis dekoras. Pastogės karnizą laikančias hermas sukūrė skulptorius Leonas Žuklys. Namas yra puikus naujos statybos Senamiesčio erdvėse pavyzdys.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Morta Baužienė</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Valužytė, J. <em>Gyvenamas namas Didžioji Nr. 10:</em> Istoriniai tyrimai, 1990, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 5458, l. 10.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Vilniaus universiteto medicinos-chirurgijos akademijos byla, 1832, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 3240, l. 78.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> <em>Vilniaus universiteto istorija 1803–1940, </em>Vilnius, 1977, p. 65.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Frankas, J. <em>Atsiminimai apie Vilnių.</em> Vertė Genovaitė Dručkutė, Vilnius: Mintis, 2001, p. 62.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> <em>Ibid.,</em> p. 164.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> PRPI, Vilnius, Didžioji g. N. 8, 10 Gyvenamieji namai. Planai, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 5460, l. 8.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> Baužienė, M. <em>Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus.</em> Vilnius: Savastis, 2012, p. 182.</p>
</div>
</div>
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Didžioji g. 10
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Mykolas Šulcas, Michailas Prozorovas, Mozė Cholemas
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Sveikatos ap., Klinika
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 7
Susiję objektai
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
1896
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
1900 - 1907
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
1251 - 1801
Pakruojo dvaro sodyba
Pakruojo dvaro sodyba
1780 - 1840
Žemoslavlio dvaro sodyba
Žemoslavlio dvaro sodyba
1874 - 1883
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 29
Namas Kaune, Rotušės a. 29
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Vilniaus choralinė sinagoga
Vilniaus choralinė sinagoga
1900 - 1903
Kauno choralinė sinagoga
Kauno choralinė sinagoga
1872
Marijampolės sinagoga
Marijampolės sinagoga
1899
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Sedos sinagoga
Sedos sinagoga
1819 - 1886
Alytaus sinagoga
Alytaus sinagoga
Druskininkų cerkvė
Druskininkų cerkvė
1861 - 1865
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
1892
Trakų cerkvė
Trakų cerkvė
1861 - 1863
Zavadskių rūmai Vilniuje
Zavadskių rūmai Vilniuje
1764 - 1886
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
1876 - 1911
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
1635 - 1885
„Medininkų“ namas
„Medininkų“ namas
Kapitulos namas Vilniuje, Pilies g. 8
Kapitulos namas Vilniuje, Pilies g. 8
Igno Oginskio rūmų pastatų kompleksas
Igno Oginskio rūmų pastatų kompleksas
Pinigų muziejus Vilniuje
Pinigų muziejus Vilniuje
1874 - 1937
Chemijos kolegijos rūmai (dab. LR švietimo ir mokslo ministerijos pastatas)
Chemijos kolegijos rūmai (dab. LR švietimo ir mokslo ministerijos pastatas)
1802 - 1810
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
1839 - 1893
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
1781
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune, Palangos g. 16
Namas Kaune, Palangos g. 16
1865 - 1898
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Kurpių g. 29
Namas Kaune, Kurpių g. 29
1876
Kėdainių karinis miestelis
Kėdainių karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
1900
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
1908 - 1909
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
1903 - 1906
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Vila „Anapilis”
Vila „Anapilis”
1898 - 1900
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
1895 - 1900
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
1900 - 1910
Palangos kurhauzas
Palangos kurhauzas
1877 - 1880
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
1897 - 1907
Vilniaus Vingio kapinių komplekso Natalijos Repninos koplyčia-mauzoliejus
Vilniaus Vingio kapinių komplekso Natalijos Repninos koplyčia-mauzoliejus
1800
1 51

Didelis čia stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam (1515–1565)[1]. Perstatinėjami po gaisrų, rekonstruojami pastatai keitėsi ir iki XIX a. pradžios susiformavo 7 korpusų ansamblis, besitęsiantis nuo Didžiosios iki Bokšto g. 1808 m. plane valdai priklausantys namai supa erdvų netaisyklingo plano kiemą, kurio kampuose pastatų korpusai ir iškyšos suformuoja mažus pusiau uždarus kiemelius.


1804 m. spalio 5 d. namus nusipirko Vilniaus universitetas[2], kad komplekse įrengtų universiteto klinikas. Pirmiausia buvo įrengta Terapijos klinika, turėjusi dvi palatas po 6 lovas. Jos vadovas prof. Jozefas Frankas gyveno kitoje gatvės pusėje. 1808 m. suorganizuota Chirurgijos klinika su 13 lovų dviejose salėse[3]. Prie Terapijos klinikos veikė ambulatorija, kurioje būdavo nemokamai apžiūrimi ir gydomi neturtėliai. Nors lovų klinikose nebuvo daug, pats universitetinių klinikų įsteigimas XIX a. pr. buvo naujas ir labai pažangus reiškinys.


Naujai įrengtų klinikų palatos žibėjo švara. Ligonių iš pradžių trūko, nes liaudis įsivaizdavo, neva ligoniai bus skrodžiami gyvi ar bent panaudojami bandymams[4]. Frankui pasiūlius, 1807 m. klinika buvo paversta karo ligonine. Tai padaryta materialiniais sumetimais, nes tokios ligoninės buvo išlaikomos iš Imperijos iždo[5]. Ilgainiui teko pripažinti, kad patalpos klinikoms yra per tamsios ir 1831 m. gydymo įstaiga iš buvusių Radvilų rūmų buvo iškeldinta.


Kai ligoninės pastatai buvo parduoti, dauguma jos korpusų tebebuvo dviaukščiai, netgi namas prie Didžiosios g. Prasidėjus Šv. Nikolajaus cerkvės rekonstrukcijai, 1865 m. buvo nugriauta dalis buvusių klinikų pastatų. 1898 m. valda atiteko broliams Ševelijui, Chaimui ir Perecui Cholemams[6]. Pagal archit. Michailo Prozorovo projektą namai buvo rekonstruoti, kai kurie perstatyti. Didžiosios g. namo fasadas pasipuošė turtingu istoristiniu dekoru. Jį puošė baliustros, lipdiniai, kariatidės, virš stogo kilo laužytas frontonas.


Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šis naujas namas buvo sugriautas. Laimei, liko tikslus pastato fasado piešinys, atliktas Juozo Grigo Gabšaičio 1943 m. balandžio 8 d.[7], kai namas tebestovėjo nepaliestas karo audros. Pagal šį piešinį buvo suprojektuotas naujai statomo namo fasadas, atkurtas jo istoristinis dekoras. Pastogės karnizą laikančias hermas sukūrė skulptorius Leonas Žuklys. Namas yra puikus naujos statybos Senamiesčio erdvėse pavyzdys.


Morta Baužienė


 




[1] Valužytė, J. Gyvenamas namas Didžioji Nr. 10: Istoriniai tyrimai, 1990, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 5458, l. 10.


[2] Vilniaus universiteto medicinos-chirurgijos akademijos byla, 1832, LVIA, f. 567, ap. 2, b. 3240, l. 78.


[3] Vilniaus universiteto istorija 1803–1940, Vilnius, 1977, p. 65.


[4] Frankas, J. Atsiminimai apie Vilnių. Vertė Genovaitė Dručkutė, Vilnius: Mintis, 2001, p. 62.


[5] Ibid., p. 164.


[6] PRPI, Vilnius, Didžioji g. N. 8, 10 Gyvenamieji namai. Planai, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 5460, l. 8.


[7] Baužienė, M. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012, p. 182.


Namas Didžiojoje g. 10, 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Namas Didžiojoje g. 10, 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Vietoje namo ilgai plytėjo tuščias plotas. KPCA, s.v. 4175
Vietoje namo ilgai plytėjo tuščias plotas. KPCA, s.v. 4175
J. G. Gabšaičio 1943 m. balandžio 8 d. piešinys. LNM, AFP-2266
J. G. Gabšaičio 1943 m. balandžio 8 d. piešinys. LNM, AFP-2266
Atstatytas namas gatvės išklotinėje 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Atstatytas namas gatvės išklotinėje 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado detalė 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado detalė 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado detalė 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado detalė 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado detalė 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado detalė 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.