Lietuvos banko rūmai Utenoje
<p style="text-align: justify;">Pagal architekto Mykolo Songailos projektą <span>1924–1927 m.</span> Kaune pastatyti <a href="http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=bankas&id=661">Lietuvos banko rūmai</a> davė toną tolesnei bankų architektūros raidai tarpukario Lietuvoje. Netgi ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, kai šalyje akivaizdžiai įsivyravo modernėjanti architektūra, bankų pastatai išlaikė klasikines formas: klasicistinio stiliaus interpretaciją, monumentalumą, puošnumą. Gan vėlai, 1937–1938 m., pastatytų <a href="http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=Bankas&id=1163">Lietuvos banko rūmų Mažeikiuose</a> estetika irgi grįsta akademine istorizmo maniera.</p>
<p style="text-align: justify;">Įdomu, kad po banko rūmų Utenoje projektu pasirašo Arnas Funkas – vienas iš ryškiausių lietuviškojo modernizmo atstovų (nors, ko gero, vadovaujamas M. Songailos<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>). Vis dėlto bankas nebuvo nusiteikęs ryškesnėms architektūrinio mentaliteto permainoms. Išliko reprezentatyvumo samprata, betarpiškai susijusi su prof. M. Songailos suformuota klasikine tradicija. 1934-aisiais „Dienos Naujienų“ laikraštyje buvo rašoma: „Ypatingai puošni su marmuriniais pilioriais salės tapyba kaštavo apie pusę milijono litų“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Galima spėti, kad bemaž tuo pat metu baigiamų <a href="http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=bankas&id=1092">Lietuvos banko rūmų Kėdainiuose</a> interjeras buvo kiek modernesnis.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors banko rūmų eksterjere vengiama puošybos elementų (nebent išskirtume bokštelį ant stogo), tačiau tūrinė erdvinė kompozicija, klasikines kolonas primenantys improvizuoti piliastrai, taip pat ir minėtasis puošnus interjeras aiškiai byloja apie klasicizmo architektūros įtaką. Lietuvos banko pastatas Utenoje labai neišsiskiria iš kitų tarpukario bankų architektūros, tačiau yra vertingas kaip tipiškas tokio funkcinio tipo pastatų estetikos reprezentantas.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Kastytis Rudokas</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Laurinavičius, V. <em>Bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga–XX a. I pusė</em>. Vilnius, <span>2003,</span> p. 34.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> <em>Dienos naujienos.</em> 1934, vasario 11.</p>
</div>
</div>
Adresas: Utenos r. sav., Utenos m. (Utenos sen.), J. Basanavičiaus g. 61
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Arnas Funkas
Metai: 1932
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Biuras / Ofisasi, Gyvenamieji
Medžiagos: Mūras (plytų), Kitos medžiagos
Nuotraukos: 12
Susiję objektai
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
1930 - 1942
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
1932
J. ir A. Iljinų namas
J. ir A. Iljinų namas
1933 - 1934
Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)
Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)
1925 - 1929
Petro Brazaičio gyvenamasis namas
Petro Brazaičio gyvenamasis namas
1935
Ukmergės Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia
Ukmergės Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia
1818 - 1931
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
1929 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
1931 - 1932
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
1938
Lietuvos banko skyrius Tauragėje
Lietuvos banko skyrius Tauragėje
1935
1 10

Pagal architekto Mykolo Songailos projektą 1924–1927 m. Kaune pastatyti Lietuvos banko rūmai davė toną tolesnei bankų architektūros raidai tarpukario Lietuvoje. Netgi ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, kai šalyje akivaizdžiai įsivyravo modernėjanti architektūra, bankų pastatai išlaikė klasikines formas: klasicistinio stiliaus interpretaciją, monumentalumą, puošnumą. Gan vėlai, 1937–1938 m., pastatytų Lietuvos banko rūmų Mažeikiuose estetika irgi grįsta akademine istorizmo maniera.


Įdomu, kad po banko rūmų Utenoje projektu pasirašo Arnas Funkas – vienas iš ryškiausių lietuviškojo modernizmo atstovų (nors, ko gero, vadovaujamas M. Songailos[1]). Vis dėlto bankas nebuvo nusiteikęs ryškesnėms architektūrinio mentaliteto permainoms. Išliko reprezentatyvumo samprata, betarpiškai susijusi su prof. M. Songailos suformuota klasikine tradicija. 1934-aisiais „Dienos Naujienų“ laikraštyje buvo rašoma: „Ypatingai puošni su marmuriniais pilioriais salės tapyba kaštavo apie pusę milijono litų“[2]. Galima spėti, kad bemaž tuo pat metu baigiamų Lietuvos banko rūmų Kėdainiuose interjeras buvo kiek modernesnis.


Nors banko rūmų eksterjere vengiama puošybos elementų (nebent išskirtume bokštelį ant stogo), tačiau tūrinė erdvinė kompozicija, klasikines kolonas primenantys improvizuoti piliastrai, taip pat ir minėtasis puošnus interjeras aiškiai byloja apie klasicizmo architektūros įtaką. Lietuvos banko pastatas Utenoje labai neišsiskiria iš kitų tarpukario bankų architektūros, tačiau yra vertingas kaip tipiškas tokio funkcinio tipo pastatų estetikos reprezentantas.


Kastytis Rudokas




[1] Laurinavičius, V. Bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga–XX a. I pusė. Vilnius, 2003, p. 34.


[2] Dienos naujienos. 1934, vasario 11.


Lietuvos banko rūmai Utenoje. Iš: Laurinavičius, V. Lietuvos bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė. Vilnius, 2003, p. 34
Lietuvos banko rūmai Utenoje. Iš: Laurinavičius, V. Lietuvos bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė. Vilnius, 2003, p. 34
Banko Utenoje pagrindinis fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Banko Utenoje pagrindinis fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Banko Utenoje šoninis fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Banko Utenoje šoninis fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Situacijos planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Situacijos planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Fasadas iš Basanavičiaus g. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Fasadas iš Basanavičiaus g. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Fasadas iš Aušros g. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Fasadas iš Aušros g. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
1 a. planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
1 a. planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
2 a. planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
2 a. planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Rūsio planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Rūsio planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Pjūvis C-D. LCVA, f.  1622, ap. 4, b. 197
Pjūvis C-D. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Pjūvis E-F. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Pjūvis E-F. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Pjūvis A-B. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197
Pjūvis A-B. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 197