Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos Motinos ir vaiko muziejaus rūmai – įdomi ir moderni tarpukario Lietuvos architektūrinė vizija, taip ir neįgavusi realaus pavidalo. Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga buvo įkurta 1928 m. Kaune. Jungdama 23 labdaros organizacijas, sąjunga sparčiai plėtė savo šviečiamąją ir labdaringą veiklą. Neilgai trukus, 1932 m., buvo įkurtas muziejus, kuris glaudėsi „Laisvės al. 12 (dabar 24), tame pačiame name, kuriame buvo ir pirmasis motinos ir vaiko sveikatos centras Lietuvoje, įkurtas ledi Murielės Paget“[1].

Nekyla abejonių, jog tai būta modernios įstaigos. Taip pat ir muziejus buvo suprantamas ne kaip tradicinė pasyvi vertybių saugykla, bet kaip aktyvi edukacinė priemonė, teikianti „motinoms reikalingiausių higienos žinių: kaip elgtis su naujagimiu, kaip sekti, daboti vaiką nuo pat lopšelio, kaip auklėti nuo kūdikystės iki užaugant. Kaip kovoti su įvairiomis ligomis. Visa tai galima muziejuje pamatyti paveikslėliuose, diagramose ir eksponatuose”[2]. Čia buvo skaitomos paskaitos, organizuojamas mokymas, leidžiama propagandinė literatūra, plakatai. Veiklos apimtys, galima spėti, darė apčiuopiamą įtaką visuomenei. Antai knygutės „Sveikas maistas vaikams“ buvo išdalyta nemokamai 20 000 egzempliorių, „tiesiog negirdėtas buvo ir muziejaus išleisto „Naikink muses“ plakato pareikalavimas“[3].

Lankomas nemokamai, muziejus buvo populiarus. Natūralu, sparčiai plėtojama veikla skatino ieškoti papildomų erdvių. Tad organizacija įsigijo šalia esantį žemės sklypą bei paskelbė muziejaus ir sąjungos patalpų projekto konkursą. Pastarąjį laimėjo prieš kelerius metus Prancūzijoje mokslus baigęs architektas Jonas Kovalskis-Kova[4]. Kaip matome iš išlikusio projekto, tai galėjo būti vienas moderniausių laikinosios sostinės pastatų. Juostiniai langai, medžiagiškumo neslepiantis minimalistinis fasadas – visa tai bylojo apie naujovišką architektūrinės reprezentacijos sampratą. Fasado plokščių jungtis projekte puošė simboliškos vaikiškų žaislų figūrėlės – arkliukai ir paukšteliai. Dekoratyvumo nestokojo ir pagrindinis įėjimas, papuoštas motinos ir vaikų skulptūra. Visgi, jei pastatą palygintume su kitu panašaus laikotarpio socialinę funkciją atliekančiu objektu – senelių prieglauda, šis projektas akivaizdžiai orientavosi į grynąją tarptautinio modernizmo estetiką.

Vaidas Petrulis