Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune, tarpukariu formavę bendrą sklypą (Laisvės al. 47)[1], sudaro vieną subtiliausių Laivės alėjos modernistinių mini kompleksų. Ankstyviausias šio komplekso namas Laisvės al. 83 pastatytas dar 1931 m. (tikėtina, kad projekto autorius arch. Mozė I. Blochas[2]). Laisvės al. 85, galima spėti, iškilo 1940 m. pradžioje (projekto autoriai inž. G. Rozentalis ir arch. I. Trakmanas). Prie šio komplekso dera ir gretimo sklypo namas (dab. Laisvės al. 87), rekonstruotas pagal 1939 m. L. Rito[3] projektą. Kaip ir būdinga šios stilistikos pastatams, pastarųjų namų architektūra be pagražinimų, švarių formų, tačiau taip pat pasižymi ir subtiliais savitumais: namas Laisvės al. 83 išsiskiria įdomia antro aukšto langų proporcija, na, o Laisvės al. 85 statinys papuoštas asimetrišku fasado akcentu, kuris iliustruoja grynąją tarptautinio modernizmo estetiką. Dar vienas komplekso elementas – elegantiškos, laiko dvasią liudijančios stiklo vitrinos, kokių galime pamatyti ne viename Europos mieste – negrįžtamai prarastos.  

Nors šiandien praeivio akį patraukia išbaigta modernistinė gatvės išklotinė, o ir vidinės sklypo erdvės architektūriniu požiūriu gana vientisos, tarpukario metais besiformuojantis šios teritorijos užstatymas galėtų būti įdomus pavyzdys studijuojantiems Laivės alėjos vidinių sklypų raidą. Kaip ir būdinga tam metui, teritorija kito gana chaotiškai, pagal nuolat besikeičiančius savininkų poreikius bei galimybes. Medinius pastatus tolydžio keitė mūriniai, buvo platinamos prie gatvės esančių statinių vitrinos, kai leisdavo galimybės, užstatomi papildomi aukštai. Tiesa, procesai ne visuomet vykdavo sklandžiai. Vidinių kiemų senieji mediniai statiniai, neretai avarinės būklės, neskubėti griauti, o naujieji užmojai ne visuomet būdavo sėkmingai įgyvendinami.

Šio sklypo istorija atskleidžia, kad netgi 1931 m., kai prie gatvės jau stovėjo naujas namas, vidinėje sklypo dalyje gyventa toli gražu ne tokiomis moderniomis sąlygomis. 1931 m. gruodžio 22 d. komisija konstatuoja, kad „sodybos kieme yra senas supuvęs medinis gyv. namas, kurio lubos gerokai įlinkusios, balkiai supuvę ir visai silpni, stogas gontų kiauras, visas namas suiręs, gyvenimui netinkamas. Šio namo salkoje gyvena Grindbergienė“[4].

Sklypas pasižymėjo ir neįgyvendintų projektų gausa. 1926 m. buvo planuota įrengti dviejų aukštų mūrinį namą sklypo gilumoje. Kiek vėliau parengtas dar vienas neįgyvendintas projektas. Pagal Mozės I. Blocho 1930 m. projektą Danieliui Kapulskiui priklausančioje sklypo dalyje planuota pastatyti modernų mūrinį keturių aukštų namą prie gatvės. Galų gale 1931 m. buvo parengtas kuklesnis trijų aukštų namo projektas, o pagal jį pastatytas objektas kaip tik ir pradėjo formuoti modernistinį šios vietos pobūdį. Iš visų kitų neįgyvendintų projektų įdomu paminėti sandėliuką, kurį 1937 m. suprojektavo žymus Lietuvos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas[5] (žinomas kaip Sporto halės Kaune autorius). Pasikeitus poreikiams, šioje vietoje įrengtas garažas (arch. J. Martinaitis). Architektūriškai įdomiausio sklypo objekto – Laisvės al. 47b (dabartinis Laisvės al. 85) – projektavimo procesas taip pat nepasižymėjo sklandumu. Prašymas leisti statyti trijų aukštų, keturių butų, keturiolikos kambarių gyvenamąjį namą buvo pateiktas 1939 m. birželio 16 d., tačiau Statybos komisija projektą kelis kartus atmetė siūlydama koreguoti slėptuvę, tobulinti fasadą[6]. Tad ir archyve matome kelis fasado variantus.

Su šiuo sklypu susijusi ir viena svarbiausių tarpukario maitinimo bei pasilinksminimo įstaigų restoranas „Centralinis“, kauniečių „dar vadintas „božegraika“, dėl savininko Stasio Tumo ankstesnės veiklos – vargoninkavimo“[7]. To meto spaudoje buvo rašoma: „Tikrai padori Kauno centre įstaiga yra Stasio Tumo „Centralinis Restoranas“, esąs Laisvės alėjos 47. Šis restoranas, įsteigtas 1926 m., per tiek jau metų yra įgijęs kauniečių, į Kauną atvažiuojančių klaipėdiečių ir net užsieniečių tarpe gerą vardą ir simpatijas“[8]. Įdomu, kad klestinti įstaiga savo veiklą plėtojo ir vidiniame sklypo kieme. 1936 m. balandį restorano savininko Stasio Tumo pateiktame prašyme leisti statyti medinį paviljoną rašoma: „Laisvės al. 47 laikau restoraną „Centralinis“. Restorano kieme yra sodnelis, vasaros dienomis sodnely statomi staliukai. Kadangi staliukai ir kiti daiktai nakčia ir lietaus metu negali likti po atviru dangumi, todėl prašau leisti man sodnely pastatyti vasaros metu pastogę, kurią nuimsiu pasibaigus sezonui“[9]. Leidimas buvo duotas. Pastogė užsibuvo ne vieną sezoną. Nors 1939 m. Kauno miesto Statybos skyrius paragino pastogę nugriauti[10], tačiau neilgai trukus priėmė sprendimą griovimo terminą nukelti iki 1940 m. gegužės 1 d. 

Nors tikrai žinome, kad restoranas veikė šiame sklype, tiksliai identifikuoti buvusią įstaigos vietą nėra lengva. Pažvelgę į 1926 m. sklypo planą matome, jog šalia Laisvės al. būta dviejų namų – plačiuoju fasadu atsuktas gyvenamasis namas (dab. Laisvės al. 83 vietoje) ir siauruoju galu – namas, kuriame greičiausiai buvo įsikūręs „United States Lines“ biuras[11] (dab. Laisvės al. 85 vietoje). Abejotina, ar restoranas galėjo veikti į gatvę atsuktame name (dab. Laisvės al. 83). Žinome, kad naujasis namas iškilo 1931 m., o restoranas veikė jau nuo 1926 metų, be to, 1930 m. spaudoje randame pranešimą apie jo atsinaujimą[12]. Dabartiniame Laisvės al. 85 pastate restoranas taip pat vargu ar galėjo veikti. Nors istorinėje nuotraukoje matome, kad ankstyvuoju sovietmečiu čia buvo „Dietinė valgykla“, tačiau projekte nurodyta, jog pirmame aukšte bus krautuvės. Kažin ar toks žinomas restoranas nebūtų įvardytas. Tad žinant, kad restoranas veikė ir vokiečių okupacijos metais[13], galima daryti dvi prielaidas: arba naujasis namas Laisvės al. 85 pagal projektą pastatytas vėliau (pvz. vėlyvuoju vokiečių okupacijos laikotarpiu arba ankstyvuoju sovietmečiu), o restorantas veikė senajame name (tačiau, kaip matome plane, 1926 m. čia buvo „United States Lines“ biuras), arba restoranas buvo vidinėje sklypo dalyje (tačiau šiai prielaidai prieštarauja čia stovinčio namo gyvenamoji paskirtis).  

Vaidas Petrulis