Paliūniškio tiltas per Lėvens upę kelyje Nr. 191 Paliūniškis–Vabalninkas 1,0 km, pastatytas 1933 m. Jį projektavo ir statybos darbus prižiūrėjo tuometis Panevėžio apskrities savivaldybės inžinierius, vėliau – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Kazys Germanas (1897–1980). Tiltas – 62 m ilgio, vienos 45 m ilgio angos. Perdengimą sudaro trys trijų lankstų arkos ir plokštė viršuje, kuria vyksta eismas tik viena kryptimi. Šalitilčių nėra. Tai originaliausias K. Germano projektuotas arkinis tiltas.

Anuomet objektas vaidino kur kas svarbesnį vaidmenį nei dabar – per jį ėjo pagrindinis kelias iš Panevėžio link Subačiaus, Kupiškio. Iki pastatant šį gelžbetoninį tiltą, beveik toje pat vietoje stovėjo 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanorių statytas medinis tiltas. Naujasis kelių inžinerijos statinys savivaldybei kainavo 73 000 litų. 1933 m. tiltui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.

Per savo gyvavimo laikotarpį Paliūniškio tiltas buvo keletą kartų rekonstruotas. 1974 m. pakeisti jo turėklai. 1993 m. „Lietprojekto” Kauno skyriaus specialistai parengė šio statinio sutvarkymo projektą[1], tiltas buvo praplatintas iki 5,6 m pločio. Važiuojamoji dalis iš pradžių buvo grįsta akmenimis, paskui remontuojant jie pakeisti asfalto danga. Kadangi gelžbetoninių tiltų gyvavimo trukmė yra 80 metų, 2012 m. objektas buvo uždarytas bandymams. Pirmiausia buvo apžiūrėtos konstrukcijos, privažiavimai, o vėliau atliekami statiniai ir dinaminiai bandymai – pamažu didinamos apkrovos (iki keturių automobilių, t. y. 80 tonų). Bandymai parodė, kad inžinerinis objektas atitinka visus reikalavimus[2].

Paliūniškio tiltas yra vienas iš trijų senų, istorijai ir kultūrai reikšmingų Panevėžio regiono tiltų, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kiti du – arkinis gelžbetoninis Ustukių tiltas per Mūšą netoli Pasvalio, pastatytas 1927 m. (inž. Pranas Markūnas) ir santvarinis plieninis Saločių tiltas per Mūšą, pastatytas 1929 m. (inž. V. Reklaitis).

Aida Sinkevičiūtė