Per pirmąjį statybų etapą suprojektuoti ir pastatyti tik septyni fortai, kurie buvo išdėstyti strategiškai svarbiose vietose – manyta, kad to užteks tvirtovės gynybai. Tačiau šie fortai nesudarė visiškai uždaro žiedo – liko neapsaugota šiaurės vakarų pusė, iš kur nesitikėta puolimo, o ir puolimo atveju manyta apsiginti kitų fortų pagalba. XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje imta kritikuoti tokie „skylėti" gynybiniai įtvirtinimai, todėl nuspręsta Kauną juosiantį fortifikacinį žiedą „uždaryti".

VIII fortas pradėtas statyti 1889 metais. Kartu su dešimtąja baterija ir kitais žemės įtvirtinimais šis fortifikacinis kompleksas gavo Linkuvos įtvirtinimų pavadinimą. VIII forto statyboje, skirtingai nei ankstesniųjų, jau naudojamas ir betonas. Fortas yra taisyklingo penkiakampio formos, visas apsauginis griovys sustiprintas eskarpine siena, tačiau visiškai nėra kontreskarpinės sienos. Forto kiemas simetriškas, yra nedidelės saugyklos prieššturminiams pabūklams, aparelės, įėjimai į centrinę poterną, kareivinės, susidedančios iš 2 simetriškų sparnų su nedideliu lūžiu per vidurį. Kareivinės visiškai padengtos žemės sluoksniu, todėl, skirtingai nei kituose fortuose, fasado neturi. Jos pritaikytos 1000 karių įgulai. Prie kareivinių prijungtas didelis cepelino formos betoninis kaponierius, kuriame įrengta elektra varoma ventiliacinė sistema. Šis fortas buvo pirmasis, kuriame įrengta elektra: „elektrai gauti viename iš vidinių kazematų buvo pastatytas nafta varomas variklis bei generatorius"[1]. Įtvirtinimų kairiojo flango išorėje buvo įrengtas vienintelis Kaune gynybinis vandens griovys, į kurį vanduo iš Nemuno patekdavo per šliuzą.

Tik pastačius šį fortą pastebėta esminė klaida - fortas pastatytas ant žemesnės kalvos nei netoliese esančios Kumpės ir Šilainių aukštumos, ant kurių įsitvirtinus priešui, be vargo būtų sunaikinta tvirtovė. Dėl šios priežasties VIII fortas niekada netapo pilnaverčiu įtvirtinimu, paliktas tik kaip galima pėstininkų pozicija. Pirmajam fortifikaciniam žiedui pilnai pabaigti ant aukštesniųjų kalvų pastatytas IX fortas. Šiuo metu VIII fortas apleistas, dėl drenažo gedimo didžiuma jo apsemta. Apsemtų kazematų viduje yra išlikę nemažai originalios forto įrangos, ten turėtų būti ir dalimis išardytas forte naudotas elektros generatorius.

Parengė Renata Kilinskaitė

Literatūra:

Orlov, V. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915. Kaunas, 2007.

[1] Orlov, V. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915. Kaunas, 2007, p. 80.